Tęsinys....

2 diena.

               Po kelionės, pirmųjų įspūdžių ir jaukios vakarienės miegojome kaip užmušti. Kaip MB sakė, kokia poza užmigome, tokia ir nubudome. Net negirdėjome kaip kaimynai 5 val. išėjo į darbą. Jau iš vakaro truputuka paplanavome šią dieną. Kadangi artimiausiomis dienomis nusimato žvejyba, žvejyba ir dar kartą žvejyba, tai buvo užprotestuota ir nuspręsta, kad ši diena bus skirta man.  Nusprendėme, kad važiuosime į vieną didžiausių prekybos centrų Švedijoje (neįsivaizduoju, kaip moteris viešėdama svečioje šalyje ,gali neapsilankyti bent viename prekybos centre :D ) ir aplankysime Helsingborgo miestą.  Taigi papusryčiavę, su vėjeliu lekiame E4 greitkeliu mūsų tikslo link.

              Po maždaug pusvalandžio mūsų ištikimoji šturmanė su džiaugsmu praneša, kad atvykstame į tikslą. Ir štai mes jau Välla prekybos miestelyje. Čia įsikūrusios ne tik 180 parduotuvių, bet ir JYSK, IKEA didžiuliai centrai, specializuota gėrimų parduotuvė ( paprastoje maisto parduotuvėje galima įsigyti tik alaus iki 3,5 %, sidro ir lengvo stalo vyno, visi kiti stiprieji gėrimai įsigyjami tik specializuotose parduotuvėse. Kadangi mūsų tikslas buvo ne gėrimai ar baldai - tai šiose parduotuvėse neapsilankėme :) ), maisto prekių didelė parduotuvė, zoo prekių centras ir t.t. Pirmiausia MB buvo nutemptas į parduotuves, nes jau labai knietėjo išpardavimai ir kainos, nes po vakar patirto šoko, kad ledų porcija kainuoja 40 kronų, kas pavertus kainuotų maždaug 16 Lt, buvo įdomu kiek Švedijoje kainuoja drabužiai ir pan.

               Tiesiausiu keliu patraukiame į Panduro Hobby - rankdarbiams skirtų priemonių parduotuvę, apie kurią svajojau nuo tos minutės, kai įsigijome bilietus į Švediją. Be to buvau gavusi gimtadienio proga kronų, tad labai knietėjo pagaliau įsigyti dovanas. Bet deja kaip dažniausiai būna, ko labai nori ir lauki dažniausiai nuvilia. Deja taip atsitiko ir šį kartą. Svajojau, kad įsigysiu priemonių mano bandomam  prisijaukinti naujam pomėgiui skrebinimui, bet deja priemonių, kurias jau buvau apžiūrėjusi jų puslapyje šioje parduotuvėje neberadau arba jos jau buvo išparduotos, bet šiek tiek smulkmenėlių vis tiek pavyko įsigyti.

 

 

 

          

               Kadangi pilvai dar neurzgė po sočių pusryčių, nusprendėme apžiūrėti patį miestą. Helsingborgas yra prie Eresuno sąsiaurio ir iš čia kelto pagalba galima visai nesunkiai pasiekti Daniją. Bet deja deja ši mano svajonė deja ir liko tik svajone. Paliekama kaip sekančios kelionės vienu iš tikslų :) Nuvažiavome į miesto centrą, tačiau čia gavome galvos skausmą dėl mašinos pastatymo. Niekaip nesupratome savaitgaliais mašinų stovėjimas yra mokamas ar ne, nes deja nei vieno žodžio angliškai neradome, o švediškai nesuprantame. Tai teko rizikuoti :) Aplankėme turistų informacijos centrą, šalia kurio yra nuotaikingų zuikių paradas. Tokie linksmučiai, gražučiai zuikiai visai dienai pakelia nuotaiką. Įvyksta trumputė fotosesija :)  Užkopėme į pilies apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria Helsingoro (Danija) peizažas. Pasivaikščiojome jaukiomis senamiesčio gatvelėmis. Kadangi pilvai pradėjo maršus jau groti, o vakare dar laukia žvejyba, reikėjo susiieškoti kur galėtume užkąsti ir traukti jau link namų. Grįžę prie mašinos nudžiugome, kad ratai neužblokuoti ir baudos negavome. Sugrįžome atgal į Välla, kur esančioje restoranų zonoje skaniai papietavome graikiškame restoranėlyje.
 

 

 

 

 

 

 

 

                     Grįžę, susirenkam meškeres, krevetes, žurnalus, siuvinėjimą ir lekiam į iškyšulį palydėti saulutės ir pažvejoti. Vėl laukia ilgas kelias akmenimis žemyn ir dar ilgesnis ir sunkesnis, kai tenka kopti aukštyn, nes kojas jau ir taip skauda nuo vakarykščių pakopinėjimų. Bet susikaupiu ir žengiu iš paskos SB. Pamačiusi, kad teks leistis dar didesniu skardžiu nei vakar nusprendžiu stebėti žvejybą iš aukštai ( nes truputuka prisibijau aukščio). Reginys iš mano pasirinktos pozicijos fantastinis, ypač kai švelniomis spalvomis uolienas nudažo besileidžianti saulė. Atsiduodu svajonėms, meditacijai, siuvinėjimui... 2 val. žvejybos rezultatai 1 nedidelis ešeriukas, 2 mažytės menkikės ir 1 jau padorus nemažas jūrinis ešerys. Šį MB ir prigriebia, o kitas žuveles paleidžia palinkėdamas užaugti didelėmis :) Mano rezultatas pasistūmėta neblogai savo avantiūros siuvinyje, pagaudyta keletas stop kadrų ir pasvajota apie netolimos ateities planus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                 

                 Saulei nusileidus, susirenkam daiktus ir skubame namo. Bevažiuodami, sulaukame Zigmučio skambučio, kad vakarienė jau paruošta. Ir kas gali būti maloniau :) Pavakarieniaujam žvakių šviesoje, pasiplanuojam rytdieną ir einama miegučio.

 

 

3 diena

 

            Išaušo sekmadienis. Kadangi šiandien Zigmučiui nereikia dirbti, tai jis pasiūlė nuvažiuoti į "loppi". O tai yra švedų labai mėgstami sendaikčių turgeliai, kurie rengiami namuose, miesteliuose. Bevažinėdami matėme daug iškabų, kuriose nurodoma kada ir kur vyks Loppi. Mums teko garbė sudalyvauti Högano komunos loppyje, kuris rengiamas tik vieną kartą metuose. Atvažiavom truputuka po 12 val., nes vėliau jau sunkiai kur būtų galima pasistatyti mašiną.  Arba tektų nemažą kelio gabaliuką paėjėti. Visas veiksmas vyksta miestelio futbolo stadione. Startas bus duotas 13 val. Mums pasisekė, kadangi stovime nepertoliausiai vartelių. Kuo arčiau 13 valanda, tuo žmonių vis daugėja ir daugėja. Zigmas su kitais lietuviukais pradeda gasdinti, jog kai bus duotas startas bėgti kiek gali, svarbu nepargriūti, nes iškyla grėsmė būti sumindytam. Sakė per istoriją yra buvęs nutikimas, kad vienas žmogus žuvo. Na galvoju šaika bajeruoja :) Likus kelioms minutėms iki 13 val. kyla bruzdesys, belaukiant švilpuko ir vartelių atkėlimo. 13.00 švilpukas.... ir visi kap pamišę bėga į stadioną, kad būti pirmam prie geriausio savo pirkinio. Ačiū dievui pavyko išsilaikyti nepargriuvus. Na šitam didžiajam loppyje galima įsigyti visko nuo indų, lempų, žaisliukų eglutei, paveikslų iki baldų, kompiuterių  ir pan. Pavyko ir man nukauti keletą daikčiukų, kurie pradžiugino artimuosius mano :) jėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėė mūsų auksinei žuvelei Rūtai (ups truputuka prasiveržė emocijos) :D Pasigėrėję švedų nuostabia švente, kuri ne tik padeda užsidirbti šiek tiek pinigėlių, bet ir apsivalyti namus nuo nebereikalingų daiktų. Toliau važiuojame apžiūrinėti kurortinių miestelių, įsikūrusiu palei jūrą - Lerberget, Nyhamsläge, Farhult. Kadangi bevažinėjant po miestukus atėjo metas ir pietums, Zigmas nuvežė mus į lietuvio restoraną, kuriame renkasi lietuvių bendruomenė, rengiamos įvairiausios šventės, koncertai. Pasistiprinę važiuojam link namų. 

                     Susirenkam žvejybos amuniciją ir lekiam vakarinėn žvejybon. Šį kartą į kitą iškišulio vietą, kur galima apžiūrėti įžymiuosius Nimis statinius. O kad aš būčiau žinojusi.... Bet manau vis tiek būčiau ryžusi leistis, tuo beprotišku skardžiu, kai atrodo jau jau viskas nusileidom, o pasirodo dar iki finišo toli toli. Kiek kartų aš mintyse it garsiai keikiau SB ir Zigmą. Bet pagaliau įveikus save ir nusileidus ir pamačius Nimis, tikrai buvo verta pavargti ir bent kartą gyvenime pamatyti šiuos nepakartojamus statinius. Tai švedų meninko Lars Vilks kūriniai. 1980 m. buvo pradėti du statiniai - Nimis ( išvertus iš lotynų kalbos reiškia "per daug"), pastatytas iš 75 tonų į krantą išmestos medienos ir Arx (kas reiškia "tvirtovė), pastatytą iš akmenų. 

                    Aš įsitaisau ant akmenėlio. Gėriuosi vaizdu, toliau bandau įveikti siuvinėjamą paveiksliuką, o MB bando pagauti savo svajonių žuvį. Bet šį kartą fortūną buvo atsukusi nugarą ir nebuvo nei vieno kibimo. Su baime laukiu, kai reikės leistis link namų. Atrodo, kad tai bus neįveikiama. Bet nuogastavau be reikalo. Tai pasirodė žymiai lengviau nei leistis žemyn. Nors ir pavargę, be laimikio, bet laimingi sugrįštame namo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 diena.

              Turbūt daugelis sunkiai galės patikėti ( kas geriau pažįsta Edmundą), kad MB galėjo niekieno neverčiamas, aišku išskyrus žadintuvą, atsikelti  6 val. Na bet ko nepadarysi dėl tos žvejybos ar medžioklės :D Kalbino ir mane, bet šį kartą aš atsisakiau, nes ir taip jau laukė manęs šiandien didelis išbandymas - pirmoji gyvenime žvejyba jūroje. Tad leidau sau ilgėliau pasilepinti ryte :)
               Apie 13 val. šokame visi į mikriuką ir lekiame su vėjeliu ( pilna to žodžio prasme) į Landskrona miestelį, kuriame mūsų jau laukia žvejybinis kateriukas. Atskubame belikus porai minučių iki išplaukimo. Sušokame laiviukan, vyručiai puola montuoti savo žvejybinę amuniciją. Plaukiam.... Ačiū dievui, vėjo beveik nėra, jūra rami, ale vistiek baisiai neramu. Kojos, kap tam zuikeliui nabagėliui dreba, bet negaliu išsiduoti. Plaukiam vis toliau nuo kranto ir kuo toliau tuo darosi mažiau baisu. Aplink matosi nuostabūs gamtovaizdžiai. Pirmas sustojimas. Nieko. Antras sustojimas. Nuskamba varpelis, leidžiantis išvynioti meškeres. Valiooooo turim 3 dideles skumbres. Tačiau nespėjus vėl užmesti, suskamba varpelis liepiantis suvynioti meškeres. Džiūgaujam, nes MB ištraukė daugiausiai. Plaukiam toliau. Varpelis, leidžiam, bet nespėjus net pasiekti dugno, išgirstam varpelį, liepiantį traukti lauk. Hmmm... Plaukiam. Varpelis. Leidžiam. Varpelis. Traukiam. Vėl plaukiam. Varpelis. Edmundas užmeta ir leidžia pabandyti man, bet vos paėmusi į rankas meškerę ir padariusi kelis mostus, išgirstam varpelį. Ech vėl tenka vynioti. Na bet nieko gal užplauksim ant didelio žuvies būrio ir mums pavyks. MB per sekančius užplaukimus  pavyksta sugauti silkę ir dvi visai neblogas, bet ne per didžiausias menkes. Aš nusprendžiau geriau pašaudysiu fotokadrų, nei su šituo kapitonu mosuosiu su meškere ir žaisiu tą keistą jo žaidimą "Leidžiam - traukiam". Net ir vyrai kuo toliau, tuo labiau pradėjo pykti ir keiksnoti kapitoną už jo keistus sprendimus šios žvejybos metu. Bet žinot kas paliko man didžiausią įspūdį. Nepatikėsit. Bet mačiau delfinus. Valioooo. Gaila, kad nespėjau nufotografuoti, nes jie lydėdami didelį laivą, išniro tik 3 kartus. Ir Edmundas nepamatė, gerai, kad Zigmutis matė, bo būtų manimi nepatikėjęs. Tokia keista mano pirmoji žvejyba jūroje truko 4 val. MB tapo žvejybos neoficialiu karaliumi, nes sugavo daugiausiai žuvies ne tik iš  mūsų ekipažo, bet ir laive. Fortūna šį kartą mums buvo palanki.
                

 

                 Nors ir pavargę, bet pilni įspūdžių, skubame namo pažymėti mūsų Zigmučio gražios sukakties. Labai džiaugiuosi, kad patiko mūsų dovana ir linkėjimas kaip tikram žvejui, pagauti savo svajonių žuvį.

 

 

 

                     Paskutinė pasakojimo dalis jau rytoj....