2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Pabaiga...

             Kažkaip tas rytojus labai ilgai ėjo, kol pagaliau prisiruošiau parašyti apie paskutines atostogų dienas Švedijoje.
      

5 diena.

            Šiandien ir vėl laukia žvejyba. Tik šį kartą ne jūroje, o ežere ( tik pavadinimo nežinau ). Bet kol visi darbuojasi, mes dar nusprendžiam aplankyti Krapperup parką. Jis visai netoli mūsų, tad užtrunkam keletą minučių, kol pasiekiam šį rojaus kampelį. Šiuo metu žydi rožės. Ir kokių čia jų nėra, ir parko, ir arbatinių ir daug rūšių, kurių net nežinau. Toliau paėjėję aptinkam bukų šimtamedžių girelę. Apsikabinus šį gigantą, galima pasisemti geros energijos. ( kaip norėčiau dabar aš jį apsikabinti...). O šiaip parkas kažkuom man primena Palangos botanikos parką. Prie kiekvieno mežio lentelė su pavadinimu. Tvenkinukyje Koi karpiai plauko, net unguriokai veisiasi, antytės plaukioja. Žolytė nupjauta visur, viskas sutvarkyta. Ir iš ko tas parkas išsilaiko? O kas įspūdingiausia - tai rododendrai. Ir kokio jie dydžio... Pabandžiau įsivaizduoti koks čia būna vaizdelis, kai jie visi pavasarį pražysta. Tikras rojaus kampelis Žemėje...
 











 
 
 
                         12 val. sulaukiam skambučio, kad lėktume namo, nes pietūs jau aušta. Lekiam..... Papietaujam, susikraunam šmutkiukus ir važiuojam link ežero. Vėl grožimės nuostabiu Švedijos kraštovaizdžiu, laukais laukeliais, gražiomis sodybomis, vėjo jėgainėmis. Gera valandžiukė ir mes jau prie ežeriuko. Aistei jau kojos vėl pradeda linkti. Vėjas nemažas. Kateriukas nedidelis. Vandens baimė ima viršų. Bet aš galiu, aš viską galiu :) Sutariam, kad mane su kateriuku perkels į kitą krantą, o MB ir  Zigmas plauks su kanoja. Lekiam su vėjeliu, plaukai tik plaikstosi, vanduo tyška, širdis baladojasi. Pagaliau žemė, tiksliau akmenys, po mano kojomis. Vyriokai žvejoja. Vis bando savo auksinę žuvelę ištaukti. Aš siuvinėju. Parelaksavę, išsikviečiam mano taksi, kad vėl perkeltų į kitą krantą. O vyrukai vėl puškuoja su kanoja į kitą krantą, bandyti laimės, nes čia kibimo praktiškai nebuvo. O čia mūsų laukia tikras Švediškas piknikas. Su švediškomis keptomis dešrelėmis, švediškomis bulvių salotomis, keptu sūriu. Mmmm skanumėlis... Pasistiprinę vyrai sugalvojo dar kartelį išbandyti savo laimę žvejyboje. Pradėjo tempti. Laikas ruoštis namo. Šios dienos žvejybos rezultatas - 1 starkis :)
 





                     
                   Kol Zigmutis ruošia vakarienę ( padėti kaip visada neleidžia :D ) tai mes sugalvojam nulėkti nufotografuoti vieno nuostabaus vaizdelio. Mėnesiena, jūra...


                  Taip baigiasi mūsų 5 diena. Lieka 2,5 dienos...

  6 diena.

               Priešpaskutinė diena. Planas toks - medžioklės parduotuvė, Helsinborgas, paskutinių lauktuvių paieška. Pavakare - nardymas. Kažkaip ši diena išvis pralėkė kaip vienas vėjo gūsis. Net nežinau ką būtų galima įdomaus parašyti :) Medžioklės parduotuvėj pavarvinom seiles, nes kainytės kandžiojasi. Helsinborge susirandam vieną žymiausią Danijos šokoladinių saldainių parduotuvę. Bet vėliau jau LT paragavę, galim drąsiai konstatuoti, kad A&J ne ką neprastesni, gal net ir skanesni, o kaina skiriasi keleriopai. Bet bent kartą gyvenime paragauti reikia visko.
                Grįžę namo, susidedam nardymo įrangą, žurnalus, važiuojam pajūrin. Paskaitau žurnalą, kol MB nardo, pasigėriu švedų atsipalaidavimu - ant akmenų pasitiesę deginasi, geria arbatėlę, vaikai turškiasi, visi laimingi ir patenkinti.
 





               7 diena.

                 Paskutinė diena. Prabundam, ogi lyja. Atrodo, kad pati Švedija liūdi, jog tai paskutinė mūsų diena čia. Bet ji žadėjo daug įspūdžių. Liko paskutinis neaplankytas Angelholmo miestelis ir žvejyba ką tik parsivarytu nauju laivu. Nors ir lyja, bet mes juk necukriniai :) Laiko turim neperdaugiausiai. Tai šiek tiek pavažinėjam po miestuką. Aplankom žuvies turgelį. Kokio ten dydžio krabai, omarai... Būt smagu kada nors tokį paragauti. Laikas greitai išsenka ir tenka grįžti namo.
                 Papietavę, su vėjeliu važiuojame į Landskroną, kur mūsų jau laukia. Buvo iškilusi dilema - likti namuose pasilepinimui ar važiuoti žvejybon su vyrais. Na kadangi tokia galimybė daugiau gali ir nepasitaikyti, visgi nusprendžiau važiuoti.  Vėjas ir lietus nieko gero nežadėjo. Bet orų prognozės žada pragiedrulius. To ir tikimės. Šį kartą bandysiu savo laimę ir aš :) MB suruošia meškeres. Plaukiam. Pirmą metimą aš dar tik apsižvalgau kas ir kaip.  Užplaukiam menkių būrelį. Leidžiu, bet nieko. Pas kitus irgi nieko. Plaukiam. Vėl būrys. Leidžiu,  laukiu kol pilkeris atsimuš į dugną. 20 m, 30 m, 40, 41, 42 m... MB klausia jauti? Nu lyg ir ne. Tai trauk. O, vaikeli, kas ten ant mano meškerės grūdų maišą prikabino. Traukiu, traukiu, traukiu ir vyrai supuolė pagelbėti man :D Ir ką jūs galvojat, pasirodo mano gražuolė kokių 2,5 kg menkikė. Valioooooooooooo !!! Pirmoji mano žuvis jūroje. Pas kitus irgi neblogi kibimai buvo. Na ką plaukiam toliau ieškoti žuvies. Bet kažkaip sunkokai randam. Užplaukiam skumbrikes. Jėga. Vėl turiu :) O MB nesiseka. Taip praplaukiojom 5 val. Galutinis mūsų šeimos šios žvejybos rezultatas - 1 menkė, 1 skumbrė, 1 hekiukas ir 1 menkikė ( bet jas paleidžiam, baisiai mažikės), MB - 1 menkė ( mažesnė nei mano :D gal 1,5 kg) ir 1 skumbrė. Šį kartą fortūna šypsojosi man. Reziumė - žvejybos karaliumi tapo Zigmas, bet neblogai sekėsi ir kitiems, nors pasak jų žuvies buvo užtikta mažokai.  Nuvargę, bet pilni įspūdžių važiuojam namo.
 






               
               Viskas atostogos pasibaigė. Viskas, kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą...

    8 diena.
 
 
             Kaip ir pradėjome savo atostogas pažintimi su iškyšuliu, taip ir pabaigiam. Daiktai sukrauti jau į lagaminus. Dar turim kelias valandes, tad lekiam į Kullabergą. Apžiūrėti kitos pusės, kur dar nebuvom. Ir atsisveikinti su jūra. Diena iššaušo graži, po vakarykščio lietaus tvanku, nes oras pilnas drėgmės. Paėjėjom visai netoli, o nugaros jau šlapios. Pasigrožėjom nuostabia gamta, pagaudėm kadrų ir ištarėm: "IKI pasimatymo..."
 




























 
                      Belieka visą mantą susikrauti mašinon ir patraukti Karlshamn link. Kad tik nepavėluotume į keltą. Bet spėjam, nerimas rimsta, nes mes jau kelte. Optima senesnė nei pirmasis mūsų mažylis Liverpoolis. Pasidedam daiktus kajutėn ir einam apsžvalgyti. Ir randam vieną labai ištroškusį papozuoti mums.... kirą :D Padarėm gal kokius 200 nuotraukų su šiuo gražuliu. Fotosesija truko apie 1 val. su dviem fotografais :D Tik išgirdęs variklių gaudesį, sumosavo sparnais ir nebyliai ištarė iki...
 









   

Pabaiga. :)