Svajonių atostogos po 6 metų...

            Ir vis dėl to šių metų atostogų planą mes įvykdėm. ( Nors jau ir nelabai tikėjausi, kad tai įvyks).  Bet liepos pirmomis dienomis kelto bilietai į Švediją jau mūsų rankose. Kuo arčiau kelionės diena, tuo labiau atsiranda jauduliukas. Pirmiausia todėl, kad niekas neplaukiau su dideliu laivu, antra - tai tik antra mūsų tokia ilgesnė ir tolimesnė kelionė į svečią šalį po Egipto, kur kopinėjome medų :), trečia - po visų vasaros įvykių vis drebėjau, kad ir šis mūsų planas sugrius. Bet.... viskas vyko sklandžiai ir liepos 18 dieną 13.30 mes jau dumiame Klaipėdos link. Kuo arčiau uostas, tuo labiau pradeda urgzti pilvas ir didėja nerimas. Ar spėsim, ar sklandžiai praeisim registratūrą, ar nepykins, ar... Prieš keturias mes jau pasiekiam mano mylimą miestą, Statoil degalinėj pasipildom tiek kuro, tiek energijos atsargas ir skuodžiam link tarptautinės perkėlos ieškoti mūsų mažylio :D

         O ta valanda, kol 17 val. prasidės registracija slenka kaip vėžlys. Mašinų daug, žmonių laukiančių vienas kitas, keletas žvejų, bandančių pagauti savo auksinę žuvelę. Visi atsipalaidavę, kas alutį siurbčioja, kas cigarą traukia ar savo pulsą tikrinasi, o man jau nervai pradeda imti viršų, bet aišku neišsiduodu. Jau viena mašina atvažiuoja, antra, trečia... jau pradedu zvygti, kad važiuojam ir mes atsistoti į eilę, kad tik spėtume į laivą. Pagaliau nusibodus mano zvygimams, MB pagaliau nusileidžia ir mes jau stovime eilėje.

 

 

 

 

 

          17 val. pakeliamas šlagbaumas. Dokumentai tvarkingi, keleiviai visi vietoje, gaunam bilietus, muitinei pasirodom neįdomūs :) pajudam į pirmą pasimatymą su mūsų mažyliu. Ir štai jis visas gražus, mėlynas mūsų Liverpool.

 

 

 

      belieka dar palaukti 1,5 val.,  kol baigsis registracija ir prasidės laipinimas. Kas rūko kas 5 minutes, kas šviečiasi apie LT "elitą". Ir ką jūs galvojat, mūsų mažylis paleidžia juodų dūmų uždangą ir išplaukia :D Pasirodo tai buvo ne mūsų Liverpoolis, o keltas į Vokietiją... :D Smagiai pasijuokiam ir pagaliau galim važiuoti jau į mūsų keltą.  Paliekam savo mašiniuką 3 denyje, patys skubam į 6-ąjį, ieškoti savo kajutės. Pasidėję daiktus, einam pasigrožėti nuostabiu lietuvišku vakaru. Paskutiniai skambučiai namiškiams, klaipėdietiški kirai... Ir 20 val. mes pajudam lėtai link jūros vartų...

 

 

 

       

        Vėjas kas minutę stiprėja, bangos didėja, pilve atsiranda keistas bruzdesys, nusimato nebloga naktis :) Liepos mėnesį visai nepamaišo žieminė striukė ( nors ir per ją vėjas pučia kiaurai).

 

 

 

             Pilve bruzdesys rimsta. Pavakarieniaujam restorane ir einam sapnuoti švediškų briedžių. Taip pasibaigia liepos 18 diena...

 

1 diena Švedijoje

 

            Pakylam 7 val. ryte.  Ir visai ta naktis nebuvo baisi, net sugebėjau susapnuoti gražų sapną, tik deja turinio neprisimenu...  Dušas. Sotūs pusryčiai.

 

      

                   Pasistiprinę einam ieškoti Švedijos horizonte. Tiksliau Karlshamn uosto. Įsivaizdavom didelį jūros uostą, o jis pasirodė mažučiukas mažučiukas. Oras puikus, saulutė šviečia, vėjas yra, bet jau ramesnis nei buvo iš vakaro.

   

                    Hej Swedan. Muitininkams mes vėl neįdomūs. Nustatom, kad draugė mus nuvestų į mūsų galutinį tikslą - Brunnby miestelį, kur  mūsų jau laukia Zigmutis. Iki tikslo - 170 km. Nuvažiavus pirmuosius 50 km apninka įspūdis, jog grįžau namo... Ir iš kur tai, gal praeituose gyvenimuose buvau švedė. Gamtovaizdis labai artimas žemaitiškoms kalvoms. Tik daug daug kartų spalvingesnis. Gražiai geltonuojančius javų laukus, keičia pievos, gražiai sutvarkyti ūkiai, nedideli miškeliai, daug vėjo jėgainių. Keliai puikūs. O va pakelės turinys, panašus į lietuvišką :D

 

 

             Po 2 val. kelionės ( kadangi niekur neskubam, mėgaujamės atostogomis kelis kartus sustojame), mūsų ištikimoji šturmanė praneša, kad atvykstama į kelionės tikslą, kur mūsų jau laukiama su sočiais pietumis. Susipažįstam su Švedijoje nugaras lenkiančiais lietuvaičiais, pasistiprinam, išsikraunam daiktučius. Zigmas nukreipia tinkama linkme, ką iki vakaro kol pasibaigs darbai, galime aplankyti pirmai pažinčiai su pietų Švedija.

              Pirmiausia patraukiam į Kullaberg iškišulį. Keliukas vingiuoja pro nuostabų Mölle miestelį, kylam į nemenką kalniuką, mašiną pasiliekam stovėjimo aikštelėj. Dar šiek paėjėję, nuo atsivėrusio vaizdo iš nuostabos išsižiojame ir ilgai ilgai neužsičiaupiame. Visur aplink uolos, skardžiai, banguojanti jūra. Ir kas begali būti gražiau... Visas iškišulys užima 75 kvadratinius kilometrus. Aukščiausia vieta 188 m virš jūros lygio. Yra veikiantis švyturys, informacijos centras, muziejus. Pačiame toliausiame taške yra dar vienas nedidelis švyturiukas. Tad leidžiamės į apžvalginę kelionę po iškišulį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

             Radote mano svajonių namelį??? Pamankštinę kojas, važiuojame toliau. Aplankome jaukų, nedidelį Arild miestelį. Nedideliame šio miestelio mole vaikai, su paprastutėmės ir medžio šakos sukonstruotomis meškerytėmis, ant kurių galo pririštas skalbinių segtukas su krevetėmis gaudo, spėkit ką... Jau privertėt savo pilkasias ląsteles pasidarbuoti :) Ogi krabus. Aišku jie nedideli ir valgymui nelabai tinkami, bet kiek laimės vaikams, o be to nedidelius krabus galima panaudoti menkių žvejyboje.

 

  

      Iš Arildo patraukiame ieškoti maisto prekių parduotuvės į Nyhamnsläge. Šis jau didenis miestelis, kiek panašus į mūsų Juodkrantę, tik kad jūra čia pat. Labai gražiai sutvarkytas molas, prieplauka ir maudynės vieta, kur yra vaikams čiuožyklos, galima ant medinių terasų mėgautis saulės nemokamu soliarumu ar nuo molo pažvejoti. Va šių dalykų galėtų pasimokyti Lietuvos savivaldybės.

 

 

 

             Po kelionės, baterijos jau prašėsi įkraunamos, kojos - pailsinamos po žygio, patraukėme link namų, kur mūsų jau laukė Zigmas su jaukia vakariene prie žvakių šviesos ir vyno taure...

 

              Tęsinys rytoj....