2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Antienos krūtinėlė, troškinta obuolių sultimis, ir mango padažu




















             Šiam patiekalui paruošti reikės:
                      anties krūtinėlės
                      česnako
                      sojų padažo
                      priekonių
                      šviežiai spaustų obuolių sulčių
                      druskos  

          Kadangi pastaruoju metu tiesiog alpstu dėl cukinijų, tai garnyrui pasirinkau cukinijų makaronus su porais ir orkaitėje keptus kalafiorus. O skoniui suintensyvinti pagaminau mango padažą su česnaku ir šlakeliu medaus.


Šeštadienio pusryčiai su avokadu

        Ilgą laiką kiekvieną šeštadienio rytą mėgavomės sumuštinukais su avokadu ir kiaušinių tryniais. Tad nusprendžiau paįvairinti racioną. 
        Sumuštinukams reikės:
                   2 sunokusių avokadų
                   raudonojo greipfruto
                   kedrų riešutėlių
                   prancūziško batono (man labai patinka su česnaku)
                   alyvuogių aliejaus
                   druskos
                   pipirų

                  Iš avokadų pasiruošiam tartarą - minkštimą supjaustydami nedideliais kvadratėliais. Iš pusės raudonojo greipfruto išspaudžiame sultis, kurias sumaišome su alyvuogių aliejumi, druska ir pilame ant supjaustyto avokado. Gerai išmaišome. Likusią grepfruto puselę nulupame, kad neliktų baltosios odelės, ir išpjaustome raudonąją dali palikdami odeles, skiriančias skilteles . Štai turime gražias raudonas skilteles, kurias atsargiai su peilio galiuku išskirstome į mažais gabaliukais, kad kuo mažiau pažeistume ir neprarastume sulčių. 
                  Susipjaustome prancūzišką batoną. Ant riekelės dedame avokado masės, paskaniname pipirais, ant viršaus dedame greipfrutą ir papuošiame kedrų riešutais.


                 Skanaus :)



2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

Nauji metai - nauji iššūkiai

   Štai atšuoliavo, atidundėjo Naujieji metai - Arklio metai. Gyvatė lyg ir bandė nuodyti besikandžiodama, bet stengiausi nepasiduoti, nors deja tenka prisipažinti ne visada sekėsi kovoti. Ech... auga ta atsparumo oda, bet labai iš lėto. Džiaugiuosi tuom, kad sutikau naujų labai įdomių žmonių, likimas suteikė galimybę aplankyti Vokietiją ir Švediją, leido išsipildyti vienai svajonei - pabuvoti rankdarbių rojuje, kur širdis stoja nuo gėrybių gausos.
   Tad tikiuosi, kad arkliukas leis susirasti darbą, širdžiai artimą ir mielą darbą, kurį dirbsiu iš visos širdies, negailėdama nei laiko, nei jėgų, kad padarys ištvermingesnę ir dar labiau kūrybiškesnę, kad leisiu prisijaukinama kaip tikras žirgas, bet tuo pačiu ir paslaptinga kaip pegasas. Sau linkiu tikėti, kad priėjau prie savo gyvenimo kalno apačios ir nuo šiol, kad ir sunkiai, kad ir mažais žingsneliais, eisiu pirmyn link savo laimės ir palaimos viršukalnės, išmoksiu kažką naujo, prisiminsiu kažką primiršto, dovanosiu sau laimę ir džiaugsmą...  Visus visus su Naujais metais!!! Happy New Year!!!
 
    P.S. Pasižadu dažniau užsukti į savo puslapiuką, nes dabar gėda prisipažinti, bet buvau apleidusi jį...

2013 m. spalio 13 d., sekmadienis

Ruduo, ruduo...

Nepažinti žalio miško!
Kas pamargo, kas išblyško…
Daug kas svyri be vainiko,
Daug kas visiškai išnyko…



           Greičiausiai šiandien buvo paskutinis auksinis rudens sekmadienis, su daug daug saulės, geros nuotaikos ir begalybe geltonų lapų. Ech smagu...























2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Su naujais metais...

              Sveikinu visus visus :) Na gerai gerai su naujais mokslo metais. Bet jau 3 - ti metai, kai aš metus skaičiuoju nuo rugsėjo pirmosios. Kiekvieni metai atneša didelį būrį naujų draugų, pro kuriuos vėliau mokyklos koridoriais sunku praeiti, naujus iššūkius ir potyrius. O čia maža dovanėlė mano naujiesiems draugams. Gal bus dar vienas mažas prisiminimas iš darželio, o auklėtojoms bus lengviau prisiminti vaikų vardus :)
        
             Saulėto, šilto ir gražaus rudens....


2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Pabaiga...

             Kažkaip tas rytojus labai ilgai ėjo, kol pagaliau prisiruošiau parašyti apie paskutines atostogų dienas Švedijoje.
      

5 diena.

            Šiandien ir vėl laukia žvejyba. Tik šį kartą ne jūroje, o ežere ( tik pavadinimo nežinau ). Bet kol visi darbuojasi, mes dar nusprendžiam aplankyti Krapperup parką. Jis visai netoli mūsų, tad užtrunkam keletą minučių, kol pasiekiam šį rojaus kampelį. Šiuo metu žydi rožės. Ir kokių čia jų nėra, ir parko, ir arbatinių ir daug rūšių, kurių net nežinau. Toliau paėjėję aptinkam bukų šimtamedžių girelę. Apsikabinus šį gigantą, galima pasisemti geros energijos. ( kaip norėčiau dabar aš jį apsikabinti...). O šiaip parkas kažkuom man primena Palangos botanikos parką. Prie kiekvieno mežio lentelė su pavadinimu. Tvenkinukyje Koi karpiai plauko, net unguriokai veisiasi, antytės plaukioja. Žolytė nupjauta visur, viskas sutvarkyta. Ir iš ko tas parkas išsilaiko? O kas įspūdingiausia - tai rododendrai. Ir kokio jie dydžio... Pabandžiau įsivaizduoti koks čia būna vaizdelis, kai jie visi pavasarį pražysta. Tikras rojaus kampelis Žemėje...
 











 
 
 
                         12 val. sulaukiam skambučio, kad lėktume namo, nes pietūs jau aušta. Lekiam..... Papietaujam, susikraunam šmutkiukus ir važiuojam link ežero. Vėl grožimės nuostabiu Švedijos kraštovaizdžiu, laukais laukeliais, gražiomis sodybomis, vėjo jėgainėmis. Gera valandžiukė ir mes jau prie ežeriuko. Aistei jau kojos vėl pradeda linkti. Vėjas nemažas. Kateriukas nedidelis. Vandens baimė ima viršų. Bet aš galiu, aš viską galiu :) Sutariam, kad mane su kateriuku perkels į kitą krantą, o MB ir  Zigmas plauks su kanoja. Lekiam su vėjeliu, plaukai tik plaikstosi, vanduo tyška, širdis baladojasi. Pagaliau žemė, tiksliau akmenys, po mano kojomis. Vyriokai žvejoja. Vis bando savo auksinę žuvelę ištaukti. Aš siuvinėju. Parelaksavę, išsikviečiam mano taksi, kad vėl perkeltų į kitą krantą. O vyrukai vėl puškuoja su kanoja į kitą krantą, bandyti laimės, nes čia kibimo praktiškai nebuvo. O čia mūsų laukia tikras Švediškas piknikas. Su švediškomis keptomis dešrelėmis, švediškomis bulvių salotomis, keptu sūriu. Mmmm skanumėlis... Pasistiprinę vyrai sugalvojo dar kartelį išbandyti savo laimę žvejyboje. Pradėjo tempti. Laikas ruoštis namo. Šios dienos žvejybos rezultatas - 1 starkis :)
 





                     
                   Kol Zigmutis ruošia vakarienę ( padėti kaip visada neleidžia :D ) tai mes sugalvojam nulėkti nufotografuoti vieno nuostabaus vaizdelio. Mėnesiena, jūra...


                  Taip baigiasi mūsų 5 diena. Lieka 2,5 dienos...

  6 diena.

               Priešpaskutinė diena. Planas toks - medžioklės parduotuvė, Helsinborgas, paskutinių lauktuvių paieška. Pavakare - nardymas. Kažkaip ši diena išvis pralėkė kaip vienas vėjo gūsis. Net nežinau ką būtų galima įdomaus parašyti :) Medžioklės parduotuvėj pavarvinom seiles, nes kainytės kandžiojasi. Helsinborge susirandam vieną žymiausią Danijos šokoladinių saldainių parduotuvę. Bet vėliau jau LT paragavę, galim drąsiai konstatuoti, kad A&J ne ką neprastesni, gal net ir skanesni, o kaina skiriasi keleriopai. Bet bent kartą gyvenime paragauti reikia visko.
                Grįžę namo, susidedam nardymo įrangą, žurnalus, važiuojam pajūrin. Paskaitau žurnalą, kol MB nardo, pasigėriu švedų atsipalaidavimu - ant akmenų pasitiesę deginasi, geria arbatėlę, vaikai turškiasi, visi laimingi ir patenkinti.
 





               7 diena.

                 Paskutinė diena. Prabundam, ogi lyja. Atrodo, kad pati Švedija liūdi, jog tai paskutinė mūsų diena čia. Bet ji žadėjo daug įspūdžių. Liko paskutinis neaplankytas Angelholmo miestelis ir žvejyba ką tik parsivarytu nauju laivu. Nors ir lyja, bet mes juk necukriniai :) Laiko turim neperdaugiausiai. Tai šiek tiek pavažinėjam po miestuką. Aplankom žuvies turgelį. Kokio ten dydžio krabai, omarai... Būt smagu kada nors tokį paragauti. Laikas greitai išsenka ir tenka grįžti namo.
                 Papietavę, su vėjeliu važiuojame į Landskroną, kur mūsų jau laukia. Buvo iškilusi dilema - likti namuose pasilepinimui ar važiuoti žvejybon su vyrais. Na kadangi tokia galimybė daugiau gali ir nepasitaikyti, visgi nusprendžiau važiuoti.  Vėjas ir lietus nieko gero nežadėjo. Bet orų prognozės žada pragiedrulius. To ir tikimės. Šį kartą bandysiu savo laimę ir aš :) MB suruošia meškeres. Plaukiam. Pirmą metimą aš dar tik apsižvalgau kas ir kaip.  Užplaukiam menkių būrelį. Leidžiu, bet nieko. Pas kitus irgi nieko. Plaukiam. Vėl būrys. Leidžiu,  laukiu kol pilkeris atsimuš į dugną. 20 m, 30 m, 40, 41, 42 m... MB klausia jauti? Nu lyg ir ne. Tai trauk. O, vaikeli, kas ten ant mano meškerės grūdų maišą prikabino. Traukiu, traukiu, traukiu ir vyrai supuolė pagelbėti man :D Ir ką jūs galvojat, pasirodo mano gražuolė kokių 2,5 kg menkikė. Valioooooooooooo !!! Pirmoji mano žuvis jūroje. Pas kitus irgi neblogi kibimai buvo. Na ką plaukiam toliau ieškoti žuvies. Bet kažkaip sunkokai randam. Užplaukiam skumbrikes. Jėga. Vėl turiu :) O MB nesiseka. Taip praplaukiojom 5 val. Galutinis mūsų šeimos šios žvejybos rezultatas - 1 menkė, 1 skumbrė, 1 hekiukas ir 1 menkikė ( bet jas paleidžiam, baisiai mažikės), MB - 1 menkė ( mažesnė nei mano :D gal 1,5 kg) ir 1 skumbrė. Šį kartą fortūna šypsojosi man. Reziumė - žvejybos karaliumi tapo Zigmas, bet neblogai sekėsi ir kitiems, nors pasak jų žuvies buvo užtikta mažokai.  Nuvargę, bet pilni įspūdžių važiuojam namo.
 






               
               Viskas atostogos pasibaigė. Viskas, kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą...

    8 diena.
 
 
             Kaip ir pradėjome savo atostogas pažintimi su iškyšuliu, taip ir pabaigiam. Daiktai sukrauti jau į lagaminus. Dar turim kelias valandes, tad lekiam į Kullabergą. Apžiūrėti kitos pusės, kur dar nebuvom. Ir atsisveikinti su jūra. Diena iššaušo graži, po vakarykščio lietaus tvanku, nes oras pilnas drėgmės. Paėjėjom visai netoli, o nugaros jau šlapios. Pasigrožėjom nuostabia gamta, pagaudėm kadrų ir ištarėm: "IKI pasimatymo..."
 




























 
                      Belieka visą mantą susikrauti mašinon ir patraukti Karlshamn link. Kad tik nepavėluotume į keltą. Bet spėjam, nerimas rimsta, nes mes jau kelte. Optima senesnė nei pirmasis mūsų mažylis Liverpoolis. Pasidedam daiktus kajutėn ir einam apsžvalgyti. Ir randam vieną labai ištroškusį papozuoti mums.... kirą :D Padarėm gal kokius 200 nuotraukų su šiuo gražuliu. Fotosesija truko apie 1 val. su dviem fotografais :D Tik išgirdęs variklių gaudesį, sumosavo sparnais ir nebyliai ištarė iki...
 









   

Pabaiga. :)