Atsikėlus iš ryto, oras nieko gero nežadėjo. Tačiau mes juk nebailiai ir ne cukriniai. Apsiginklavę skėčiais, šiltai apsirengę patraukėme panemuniais ieškoti Raudonės pilies. Ir ką jūs galvojate, mus pasitinka apsiniaukęs dangus ir nė lašo lietaus, nors Kaune pliaupė kaip iš kibiro.
Skubame apsižvalgyti, kol lietus mūsų dar nepasivijo. Kas norėjo galėjo paragauti žolelių užpiltinių, pasigrožėti kailiadirbių darbu.
O kas norėjo galėjo išsiperti paruoštoje pirtyje ir atsigaivinti tokiame baseinėlyje :)
Netrūko nei linksmybių vaikams, nei tėvams, kurie išbandė akies taiklumą. Net tikra ragana su varna buvo :D
Skanavome skanaus šernienos troškinio, gėrėjomės senoviniais dvariškių šokiais.
Matėsi ir ponų iš vėlesnių laikotarpių. Tik norėtųsi daugiau, kad jų būtų tokiose šventėse.
Sulaukėme ir didikų gryžtančių iš medžioklės. Tik gaila, kad be tikro laimikio, o galėjo organizatoriai parūpinti kokį šerniokėlį. Įspūdis būtų dar didesnis. Pasigėrėjom gražiais žirgais, Lietuvos skalikais.
Lipome į Raudonės pilies bokštą pasigrožėti apylinkėmės. Lipant žemyn oi kaip kojelės drebėjo :D
Keletą dainų dovanojo Kauno studentiškasis choras.
Nors mes ir ne cukriniai, bet koncerto dėl stipraus lietaus, nelaukėme. Iškeitėmė jį į smagų pasisėdėjimą Gan bei restorane. O dieną vainikavom nuostabiu Kauno dienų 2013 fejerverku.
